- pašiūrti
- pašiū̃rti intr. žr. pašiurti:
1. NdŽ, FrnW999, Rs Pašiū̃ręs – suveltai pasišiaušęs Jn(Kv).
2. Pašiū̃ro mano rankos nuog šalčio Nč.
3. [K], Erž Nosis paraudus, veidas pašiū̃ręs Vdžg.
4. Bsg Višta visai pašiūro – dvės Grd. Kalakutas visas šlapias, pašiūręs rš.
5. žr. pašiurti 6: Pašiūrę siūlai, kad yr nusivadaloję Šts.
6. BM403(End), Rt, Skdv, Up, Pgr, Erž, Grk pašėlti, padūkti, pasiusti: Jei nori, pašiū̃rk, ale vaikuon duok Pvn. Gatavai galvijai pašiū̃ro, negali ganyklo[je] nutūrėti Kltn. Gali pašiū̃rti bedirbdamas Lkv. Bridau bridau i vos nepašiūráu Kv. Pašiū̃ro gatavai, kad už klumpius trisdešimt rublių negėdas prašyti Šts. Ar pašiūrái! Kur lendi?! Všv. Ne, musėk, pašiūrái! NmŽ. | Kad anie (kirminai) pašiūrsta, nė pasikušinti, nė pasijudinti negali: galva ūža, cypa Kv. Pašiū̃ra (supyksta) i vištos – nori, ka žmonys būtum anioleliai Rdn. ║ part. praet. Grk, Gr, End, Rt, Lk, Als, Vkš smarkus, pašėlęs: Nebūk pašiū̃ręs, liaukis! Skd. Nebūk pašiū̃ręs, atiduok! DūnŽ. Pašiū̃ręs, daugiau nieko! NmŽ. Pašiū̃ręs vaikas, pryšais kimba, nepasiduoda Krš. A to pašiū̃rusio vaiko nė motina nebsuvaldo? Slnt. ║ part. praet. prastas, bjaurus: Pašiūręs pavasaris, ka teip šalta Šts. ║ keistas: Pašiū̃rusi gadynė: visi mokos, nėra žmonių nūsamdyti gauti Pj.
7. kiek paišdykauti, pašėlioti, pasiausti: Pašiū̃rot, i gana, liaukiatės! DūnŽ.
8. imti audroti, siautėti: Kaip pašiū̃ro vėjas, net sienos linksta Varn.
9. įnikti smarkiai ką daryti: Ale i pašiū̃ro lyti! DūnŽ. Pašiū̃ro visi bėgti Rs. Paskiau vėl pašiū̃ro ėsti Lkv. Kaip pašiū̃rsta kraujas par nosį eiti! Kv. Veizėk, vėl a nepašiū̃rs vemti End. Užejo aldra, ka pašiū̃ro plėšti stogą – lotai tik leka! End.
10. praet. Kl stebėjimuisi nusakyti: A pašiū̃ro, kokios grožybės! DūnŽ. A pašiū̃ro, ka šaltà! Vkš. Pašiū̃ręs gerų vaistų nebuvimas! Rdn. Pašiū̃ręs augimas tų obelų! Krš.
pašiū̃rusiai adv. Krkl labai, pašėlusiai: Pašiū̃rusiai ilgos naktės Krš. Ans yra pašiū̃rusiai stiprus Vkš. Pašiūrusiai puikus vaikis Nv. Kad į kupetas sumestas [šienas] yra, genda pašiū̃rusiai Grg. Graikų kalba, sako, esanti pašiūrusiai sunki rš.11. ppr. imper. sakoma, nebenorint kreipti į ką dėmesio, norint nusikratyti kuo: Tepašiū̃rsta – neimsu! Kv. Tegu ans pašiū̃rstie! Kv. | refl. Vkš: Pašiū̃rkis sau, jei munęs neklausai Kltn. Tepašiū̃rstas – važiuosu, i gana! Vvr.◊ kaĩp pašiū̃ręs Kv, Krkl labai smarkiai (ką daro): Ginčijas vaikai kaĩp pašiū̃rę Krš. Gera (geria) žmonys kaĩp pašiū̃rę Rdn. Ans kiaurą dieną laksto kaĩp pašiū̃ręs Grdm. Stovia kerčio[je] pasipūtęs, eina par laukus kaĩp pašiū̃ręs (šautuvas ir kulka) Škn.ùtėlės pašiū̃ro pasidarė baisu: Visi nupleškino delnomis, susijuokė, o man net utėlės pašiūro Žem.\ šiūrti; pašiūrti; sušiūrti
Dictionary of the Lithuanian Language.