pašiūrti

pašiūrti
pašiū̃rti intr. žr. pašiurti: 1. NdŽ, FrnW999, Rs Pašiū̃ręs – suveltai pasišiaušęs Jn(Kv). 2. Pašiū̃ro mano rankos nuog šalčio Nč. 3. [K], Erž Nosis paraudus, veidas pašiū̃ręs Vdžg. 4. Bsg Višta visai pašiūro – dvės Grd. Kalakutas visas šlapias, pašiūręs rš. 5. žr. pašiurti 6: Pašiūrę siūlai, kad yr nusivadaloję Šts. 6. BM403(End), Rt, Skdv, Up, Pgr, Erž, Grk pašėlti, padūkti, pasiusti: Jei nori, pašiū̃rk, ale vaikuon duok Pvn. Gatavai galvijai pašiū̃ro, negali ganyklo[je] nutūrėti Kltn. Gali pašiū̃rti bedirbdamas Lkv. Bridau bridau i vos nepašiūráu Kv. Pašiū̃ro gatavai, kad už klumpius trisdešimt rublių negėdas prašyti Šts. Ar pašiūrái! Kur lendi?! Všv. Ne, musėk, pašiūrái! NmŽ. | Kad anie (kirminai) pašiūrsta, nė pasikušinti, nė pasijudinti negali: galva ūža, cypa Kv. Pašiū̃ra (supyksta) i vištos – nori, ka žmonys būtum anioleliai Rdn. ║ part. praet. Grk, Gr, End, Rt, Lk, Als, Vkš smarkus, pašėlęs: Nebūk pašiū̃ręs, liaukis! Skd. Nebūk pašiū̃ręs, atiduok! DūnŽ. Pašiū̃ręs, daugiau nieko! NmŽ. Pašiū̃ręs vaikas, pryšais kimba, nepasiduoda Krš. A to pašiū̃rusio vaiko nė motina nebsuvaldo? Slnt. ║ part. praet. prastas, bjaurus: Pašiūręs pavasaris, ka teip šalta Šts. ║ keistas: Pašiū̃rusi gadynė: visi mokos, nėra žmonių nūsamdyti gauti Pj. 7. kiek paišdykauti, pašėlioti, pasiausti: Pašiū̃rot, i gana, liaukiatės! DūnŽ. 8. imti audroti, siautėti: Kaip pašiū̃ro vėjas, net sienos linksta Varn. 9. įnikti smarkiai ką daryti: Ale i pašiū̃ro lyti! DūnŽ. Pašiū̃ro visi bėgti Rs. Paskiau vėl pašiū̃ro ėsti Lkv. Kaip pašiū̃rsta kraujas par nosį eiti! Kv. Veizėk, vėl a nepašiū̃rs vemti End. Užejo aldra, ka pašiū̃ro plėšti stogą – lotai tik leka! End. 10. praet. Kl stebėjimuisi nusakyti: A pašiū̃ro, kokios grožybės! DūnŽ. A pašiū̃ro, ka šaltà! Vkš. Pašiū̃ręs gerų vaistų nebuvimas! Rdn. Pašiū̃ręs augimas tų obelų! Krš.
pašiū̃rusiai adv. Krkl labai, pašėlusiai: Pašiū̃rusiai ilgos naktės Krš. Ans yra pašiū̃rusiai stiprus Vkš. Pašiūrusiai puikus vaikis Nv. Kad į kupetas sumestas [šienas] yra, genda pašiū̃rusiai Grg. Graikų kalba, sako, esanti pašiūrusiai sunki rš.
11. ppr. imper. sakoma, nebenorint kreipti į ką dėmesio, norint nusikratyti kuo: Tepašiū̃rsta – neimsu! Kv. Tegu ans pašiū̃rstie! Kv. | refl. Vkš: Pašiū̃rkis sau, jei munęs neklausai Kltn. Tepašiū̃rstas – važiuosu, i gana! Vvr.
◊ kaĩp pašiū̃ręs Kv, Krkl labai smarkiai (ką daro): Ginčijas vaikai kaĩp pašiū̃rę Krš. Gera (geria) žmonys kaĩp pašiū̃rę Rdn. Ans kiaurą dieną laksto kaĩp pašiū̃ręs Grdm. Stovia kerčio[je] pasipūtęs, eina par laukus kaĩp pašiū̃ręs (šautuvas ir kulka) Škn.
ùtėlės pašiū̃ro pasidarė baisu: Visi nupleškino delnomis, susijuokė, o man net utėlės pašiūro Žem.
\ šiūrti; pašiūrti; sušiūrti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • pašiurti — pašiùrti vksm. Ji̇̀s rankà sklai̇̃dė sàvo pašiùrusius pláukus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pasiurti — 1 pasiùrti intr. 1. patvinti, aptekėti: Vandeniu pasiùrus dirva Pc. 2. apsilieti, paplūsti: Pirštas sumuštas pasiuro kraujais aplink J. Akys ašaroms pasiùrę Grž. Mas sušnekom apie jo močią, jam tuoj akys ašarom pasiùro Ps. Visos marios krauju …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašiurti — pašiùrti intr. NdŽ; Ser 1. S.Dauk, J, M, KŽ, Vkš pasišiaušti, papurti (apie plaukus, plunksnas): Zylaitei plunksnos pašiuro LTR(Mžk). Man net plaukai pašiuro Žem. Gaigalas drebančia ranka sklaidė ant galvos pašiurusius plaukus J.Bil. | refl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašiūrimas — pašiūrìmas sm. (2) 1. → pašiūrti 6: Toks [šuns] pašiūrìmas – nu lenciūgo nusitraukė i kando DūnŽ. Kiek to pasiutimo, pašiūrìmo žmogus tura, o išeina plėnys (sudūlėja) Rdn. Jį apsėdo pašiūrìmas Kltn. 2. prk. smarkumas, stiprumas: Toks vaistų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsiurti — 1 apsiùrti intr. aptvinti, aptekėti: Apsiùro pieva Pc. siurti; apsiurti; pasiurti; užsiurti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apspurti — 1 apspùrti intr. 1. J.Jabl, Š, NdŽ, LVI125, Bsg, Slm apibrigzti, apskarti: Anupro apdaras nudėvėtas, nuzulintas, kiek apspuręs S.Čiurl. Kepurė jam apspùrus Ėr. Kelnelės apspurę, trumpos lig kelių LTR(Ob). Iš nedrąsaus, apspurusio siuvėjėlio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšiurti — apšiùrti intr. 1. K.Būg(Jnš) nusišerti, aptriušti (apie gyvulius, paukščius): Tokia apšiùrus to[ji] lapė Mžš. Vasarą i miškiniai žvėreliai apšiùrę Lnkv. 2. apspurti, apibrigzti: Apšiùrusios sijono apačios DŽ1. 3. Bsg apirti, apšepti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšiurti — atšiùrti intr. Š, Skr 1. FrnW995, KŽ, Kair atspurti, atbrigzti: Siūlus atšiùrusius apkarpyk nuo padelkų J. Atšiur̃na [kelnių] padelkos kaipmat Krš. Beaudant atšiùrsta rankovės Šts. ║ išplūšyti: Atšiùro galai rykščių – teip plakė tą vergą Plng …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušiurti — nušiùrti intr. NdŽ, DŽ1 1. KŽ, End, Trk nutriušti, iškristi, išretėti (apie plaukus, plunksnas): Šiurte nušiuro plaukai, t. y. nusmuko J. Nušiurusios kasikės G99. Barzda visai nušiùro Jnš. Dažo dažo – nušiur̃na tie plaukai Krš. Nubals veideliai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papėžti — papė̃žti intr. 1. J, Kv, Šv, Kal, Lkv, Grg pašiurti, pastėrti: Užejo lytuotos dienos, i papė̃žo vištaliai Vvr. Žąsyčiai suliję, sušlapę, papė̃žę Plt. Atsėlio rugių pėdas papėžęs kaip žąsytis Šts. | Papė̃žusi kišenė, papampusi, prikišta viso ko… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”